Kūrybos psichologija

Daugelis mūsų kūrybą suvokia labai siaurai ir priskiria ją tik „didžiajam“ menui. Aš esu įsitikinęs, kad kūryba mus lydi kiekviename žingsnyje. Pasaulis yra per daug neapibrėžtas, kad galėtume išgyventi remdamiesi tik patikrintais metodais ir atradimais. Aplinkybės keičiasi, nepasiduoda prognozavimui, todėl turime prie to taikytis nuolat kurdami. Ir tai mane įkvepia. Jei to neneigsiu, o kaip tik klausiu savęs, „kokią aš noriu sukurti šią dieną? Kokie aš noriu, kad būtų mano namai? Darbai? Gyvenimas?“, turėsiu prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. O tai ir yra pirmas žingsnis į teigiamus pokyčius.

Kūryba, kaip nuostata pasaulio atžvilgiu, skatina nelaukti, kol pasaulis pasikeis pats, o imtis iniciatyvos.

Kūryba, kaip menas, lavina jautrumą, moko įsiklausyti ir plečia pasaulėvaizdį.

Kūryba, kaip produktyvumas, primena, ką teikiame pasauliui ir skatina neapsiriboti kritika, planavimu ir abejojimu.

Savo idėjomis dalinuosi ir skatinu kitus žmones imti kurti savo gyvenimą ir atrasti, kaip kūrybiškiau, produktyviau ir smagiau gali gyventi ir dirbti, vedamuose seminaruose ir individualiose sesijose. Universitete dėstau ar esu dėstęs kursus „Kūrybos psichologija“ ir „Kūrybiškumo ugdymas“. Pats labai mėgstu kurti ir bandau tai daryti tekstų rašymo, mokslo, muzikos, šokio, visuomeninės ir akademinės veiklos srityse.

Atgal