Biologinis grįžtamasis ryšys (toliau – BGR, angl. biofeedback) – tai terapijos ar treniravimosi būdas, kuriame mokomasi pagerinti savo fizinę ir psichinę būseną naudojantis savo kūno signalais.
Mokymosi procesas vyksta tokiu būdu:
- Tikslūs prietaisai registruoja fiziologinius signalus (tokius, kaip širdies susitraukimų dažnis, raumenų tonusas, periferinė kūno temperatūra ar smegenų bangos)
- Prietaisų užregistruota informacija apie kūno procesus yra tiksliai ir vaizdžiai pateikiama vartotojui (vaizdu, garsu ar kitokiu pavidalu)
- Naudodamas šią informaciją, klientas mokosi neįtempti nereikalingų raumenų šokio ar sporto šakos judesio metu, lėtinti kvėpavimą atsipalaiduodamas, sušildyti galūnes ar siekdamas kitų terapinių ar treniravimosi tikslų
- Klientas yra skatinamas kreipti dėmesį į jutimus, susijusius su viena ar kita būsena. Su laiku tai padeda pasiekti norimą būseną remiantis tik jutimais, be prietaisų pagalbos
BGR lavina gebėjimą atpažinti psichofiziologinę būseną ir ją reguliuoti, lavinti jautrumą savo kūnui ir padeda dar neprasidėjus rimtoms ligoms atpažinti pavojaus sveikatai veiksnius ir juos suvaldyti. Taikant BGR, galima daug labiau kontroliuoti terapijos ar treniravimosi procesą. BGR sujungia medicinos, fizikos, inžinerijos ir psichologijos žinias, todėl iš specialistų reikalauja profesionalumo ir nuolatinio žinių atnauj
inimo.
Esu baigęs specializuotus BGR mokymus ir, kol aktyviai domėjausi, turėjau tarptautinį šio metodo sertifikatą. Vykdžiau individualias BGR konsultacijas ir vedžiau seminarus savireguliacijos ir BGR temomis. Šiuo metu su šiuo metodu aktyviai nebedirbu.
Biologinio grįžtamojo ryšio taikymo etapai
Bent kiek sistemingesni darbas su BGR, paprastai prasideda nuo psichofiziologinio įvertinimo, kuris padeda patikslinti poreikį ir kliento gyvenimo situaciją bei suplanuoti tolesnius darbo žingsnius. Įvertinimo išsamumas priklauso nuo individualaus atvejo, ir gali apimti daugiau ar mažiau elementų.
Psichofiziologinės būsenos įvertinimo pavyzdžiai:
- Psichofiziologinis streso profilis. Sistemingai kaitaliojant įvairaus pobūdžio stresorius ir ramybės periodus, nustatoma, kaip jūsų organizmas yra linkęs reaguoti į stresorius ir atsigauti po jų: kurios kūno sistemos yra jautriausios, kiek stipriai į stresorius reaguoja įvairios organizmo sistemos ir kiek sparčiai sugeba po jų atsigauti. Individualus streso profilis padeda atpažinti lavintinas vietas ir preliminariai įvertinti pažeidžiamumą stresui.
- Psichofiziologinis įvertinimas dirbantiems kompiuteriu. Specializuotas įvertinimas prie kompiuterio, padedantis nustatyti, kiek sveika yra jūsų įprasta laikysena dirbant kompiuteriu, kiek jūsų kūnas atsipalaiduoja per mikropertraukėles ir kas gali sukelti chroniškus skausmus ar nuovargį jei tokių jau turite. Ypač naudinga daug dirbantiems kompiuteriu.
- Rezonansinio kvėpavimo dažnio įvertinimas. Nustatomas kvėpavimo dažnis, susijęs su didžiausiu širdies ritmo variabilumu. Yra mokslinių tyrimų, rodančių, kad kvėpuojant šiuo dažniu yra geriausiai subalansuojama autonominė nervų sistema, o tai padeda pasiekti optimalią būseną įtampos situacijose, o ilgalaikėje perspektyvoje – geresnę sveikatą.
- Elektromiografinis įvertinimas kenčiantiems nuo nugaros, pečių ar kitokių skausmų, greitai pavargstantiems ar tiems, kam reikalingi labai tikslūs judesiai ir fizinė ištvermė (sportininkams, muzikantams ir kt.). Tyrime įvertinamos raumenų grupės, kurioms būdinga chroniška įtampa ar kurios gali būti geriau subalansuotos siekiant optimalaus atlikimo. Mokantis atpalaiduoti šiuos raumenis, biologinis grįžtamasis ryšys padeda aiškiai pamatyti, kiek veiksmingos yra taikomos technikos ir motyvuoja, nes aiškiai parodo rezultatą.
- Kvėpavimo įvertinimas. Įvertinama kvėpavimo lokalizacija, dažnis, gylis, kvėpavimo sąveika su širdies veikla. Kvėpavimas yra labai susijęs su kitais fiziologiniais procesais, todėl kvėpavimo įvertinimas dažnai parodo pakitimus bendroje sveikatos būsenoje, o sutrikusio kvėpavimo pakoregavimas – žymiai pagerina savijautą.
Pastaba: nors BGR įvertinimas suteikia daug įžvalgų apie psichofiziologinę būseną ir padeda parengti rekomendacijas šiai būsenai koreguoti, tai nėra medicininis įvertinimas. Norėdami gauti tikslią medicininę diagnostiką, turite kreiptis į savo gydytoją arba specializuotus medicinos diagnostikos centrus.
Atlikus psichofiziologinį įvertinimą, suteikiamos lavinimo rekomendacijos ir sutariama dėl tolesnio darbo galimų krypčių ir metodų. Net jei klientas toliau sistemingai su BGR nutaria nedirbti, psichofiziologinis įvertinimas paprastai suteikia daug vertingų įžvalgų apie neįsisąmonintus kūno įpročius ir galimus kelius tuos įpročius tobulinti. Jei nutariama toliau sistemingai dirbti su BGR, šis metodas padeda aiškiau matyti progresą, laiku taisyti atsirandančias klaidas, o tai, be to, kad darbą padaro veiksmingesnį, paprastai dar ir labai motyvuoja.
Suformuoti pradinius įgūdžius taikant BGR paprastai reikia nuo kelių iki keliolikos sesijų. Remiantis įvertinimo rezultatais, pasirenkami aktualiausi fiziologiniai modalumai, su kuriais verta dirbti. Per sesijas mokomasi valdyti savo būseną, aptariamos ir keičiamos galimai ydingos nuostatos ir įpročiai, taip pat tikslingai mokomasi atpalaiduoti įtemptus raumenis, sureguliuoti kvėpavimą, sušildyti galūnes ar keisti kitus fiziologinius signalus, signalizuojančius apie įtampą. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pvz. darbas su periferine kūno temperatūra yra niekaip nesusijęs su psichologija, tam, kad būtų sušildytos galūnės, klientas turi išmokti valdyti savo dėmesį, „paleisti“ perdėtas pastangas, trukdančias atsipalaiduoti, ugdyti kantrybę ir mokytis priimti save tokį, koks yra. Todėl toks darbas visada yra ir psichologinis darbas su savimi.
Prieš baigiant darbą su BGR, aptariama, kaip įgūdžius galima toliau tobulinti ir palaikyti namų sąlygomis ir išmoktus dalykus integruoti į kasdienybę.