Egzistencinė terapija

Egzistencinė terapija yra psichoterapijos kryptis, besiremianti egzistencine filosofija bei fenomenologija ir save apibrėžianti kaip pagalbą klientui tyrinėti savo gyvenimą.

Mano akimis, kai kurie egzistencinės terapijos (ET) bruožai yra tokie:

remiasi fenomenologiniu požiūriu ir egzistencine filosofija (o ne “moksliniu”, objektyviuoju pasaulėvaizdžiu, tikėjimu, kad svarbiausi gyvenimo dalykai gali būti išmatuoti, pagrįsti moksliniais tyrimais); šiaip daugiau negu kitose kryptyse santykio su filosofija, rėmimosi ja; pozicionuoja, kad terapijoje tyrinėjam kliento gyvenimą (subjektyvų pasaulį, kuriame “aš” neatskiriamai susijęs su kontekstu), o ne asmenybę (nesiremia jokia asmenybės struktūros teorija); “nežinančio” terapeuto pozicija ir mažai dėmesio diagnostikai; daug akcento “duotybėms” ir santykiui su jomis.

Lyginant su kognityvine-elgesio (KET) ir kitomis šiuolaikiniais tyrimais bandančiomis save grįsti terapijos kryptimis: ET kvestionuoja galimybę “objektyviai” pažinti svarbiausius  žmogaus gyvenimo aspektus. Todėl daugiau remiasi ne moksliniais tyrimais, o fenomenologiniu požiūriu: turint kuo mažiau išankstinių prielaidų įsiklausyti į subjektyvią kliento patirtį, ją kartu su klientu tyrinėti, padėti geriau išjausti, suprasti, “labiau gyventi savo gyvenimą”. KET labai domisi metodais ir jų moksliniu pagrįstumu, kam ET skiria labai mažai dėmesio. Daugiau dėmesio negu KET santykiui, jausmams, subjektyvumui, patirčiai, duotybėms.

Taip pat ET, skirtingai negu KET, nesiremia “medicininiu” požiūriu, t.y. nemano, kad terapijos tikslas yra žmogų kuo labiau sugrąžinti prie “normos”. Kiekvieno gyvenimas yra unikalus, todėl labiau akcentuojama nešališka, labiau “neutrali” pagalba tyrinėjant, pažįstant, išjaučiant ir daug paliekant pačiam klientui spręsti, ką jis nori su atrandamais dalykais daryti toliau.

Panašumai su KET: nemažai dėmesio kliento “pasaulėvaizdžiui”, mąstymo ir matymo būdui ir akcentas, kad jis labai veikia tai, kaip klientas gyvena savo gyvenimą ir kaip jame jaučiasi.

Lyginant su geštalto psichoterapija – ET nėra asmenybės struktūros teorijos, mažiau dėmesio metodams, labiau “nežinanti” terapeuto pozicija. Panašumai: santykio svarbos akcentavimas, rėmimasis fenomenologiniu požiūriu, dėmesys jausmams, terapeuto mokymosi procese daug dėmesio besimokančiojo asmeninei terapijai.

Lyginant su psichodinamine (analitine) terapija – ET mažiau dėmesio praeičiai, priežastims ir jų interpretavimui, terapeuto vaidmenyje daugiau “nežinojimo”, vienos tiesos nebuvimo toleravimo, mažiau “specialisto”, dažniausiai terapeutas terapijos procese daugiau atsiskleidžia, daugiau orientuojasi į realų santykį.

Panašumai su psichodinamine: terapeuto mokymosi procese daug dėmesio asmeninei patirčiai, asmeninei terapijai, kilmė – nemaža dalis ET mokyklų radosi kritikuodamos ir ieškodamos atsvaros psichodinaminėms idėjoms.

Apie egzistencinę terapiją, jungtinės šios krypties atstovų darbo grupės (World Confederation for Existential Therapy) paruoštas apibrėžimas/aprašas iš Rytų Europos egzistencinės terapijos asociacijos svetainės: https://www.existentialtherapy.eu/defining-existential-therapy/