Sportinius rezultatus ir gerą jauseną sportuojant didele dalimi lemia psichologiniai dalykai. Dažnai koją pakiša nesusitvarkymas su įtampa, įtempti santykiai su treneriu, nemokėjimas pasiekti ir išlaikyti optimalią būseną svarbiausiais momentais ir dar daugybė subtilių psichologinių dalykų, kurie dažnai yra tiesiog nurašomi „nepakeičiamiems“.
Deja, dar dažnai sportininkai ir treneriai psichologų baidosi, nes šie jiems asocijuojasi su sutrikimais, „psichais“ ir tiesiog silpnais žmonėmis. „Stipriems psichologų nereikia“.
Psichologinių gebėjimų lavinimas daug kuo yra panašus į fizinių gebėjimų lavinimą. Visi turime silpnesnių ir stipresnių vietų. Ir fiziškai, ir psichiškai. Ir silpnesnes vietas verta pažinti, pripažinti ir – kiek įmanoma – stiprinti, o stipresnes – panaudoti. Pvz. pasidomėjęs, kas vyksta su mano dėmesiu, mintimis, vaizdiniais, raumenų įtampa varžybų metu, galiu geriau suprasti, kas mano veiksmuose tik paskatina tą įtampą, o kas gali sumažinti. Vien žinojimas, kad aš turiu „įrankius“ ir žinau, kaip su jais dirbti (pvz. kur kreipti dėmesį prieš metant kamuolį) suteikia pasitikėjimo savimi.
Psichologinių gebėjimų lavinimas niekada nepakeis sistemingo fizinių įgūdžių lavinimo su geru treneriu. Tačiau gali papildyti. Labai dažnai sportininkai po darbo su psichologu sakosi atradę resursą, kurio anksčiau neišnaudojo, pasijutę tvirčiau, ir jų sportiniai rezultatai pagerėjo.
Dirbu Lietuvos olimpiniame sporto centre ir privačiai. Savireguliacijos treniruotėms taikau biologinio grįžtamojo ryšio metodą. Daug dėmesio skiriu visuminiam darbui su atveju, įtraukiant trenerį, vaiko tėvus ir pan. Dirbu ne tik su saugusiais sportininkais, bet ir su vaikais bei paaugliais.
Dėl konsultacijų kreiptis kontaktais